Dažniausiai sutinkami mitai apie papildus

Svetainė: Lietuvos antidopingo agentūra
Kursas: Papildai sportui
Knyga: Dažniausiai sutinkami mitai apie papildus
Spausdino: Svečio paskyra
Data: ketvirtadienis, 2024 gegužės 23, 09:49

Aprašas

Dažniausiai visuomenėje sutinkami mitai apie papildus sporte

1. Mitas. Papildai, skirti sportui, yra būtini norinti pasiekti aukštesnių rezultatų sporte

Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. 

Lietuvos antidopingo agentūra peržiūrėjo 2012-13 ir 2021-22 metų dopingo kontrolės formas, kurias pildo sportininkai, atrinkti testavimui, tam, kad nustatytų kokie aukščiausi pasiekimai tarp aukšto meistriškumo sportininkų, kurie nurodė mažiausiai vartojamų papildų (t.y. nevartojo jokių papildų) [kairysis stulpelis žemiau esančioje lentelėje]  ir tų, kurie nurodė, kad vartojo didžiausią kiekį papildų, tarp tikrintų sportininkų [dešinysis stulpelis žemiau esančioje lentelėje].

Tyrimo išvada: sportininkai, turintys aukščiausius pasiekimus nevartojo jokių papildų sportui

 

Dopingo kontrolės formų metai

Aukščiausias pasiekimas sportininko, dopingo kontrolės formoje teigiančio, kad nevartojo jokių papildų

Aukščiausias pasiekimas sportininko, dopingo kontrolės formoje nurodžiusio didžiausią vartotų skirtingų papildų kiekį (tais metais)

2012

Didžiosios žaidynės* - aukso medalis

Didžiosios žaidynės – 8 vieta

2013

Pasaulio taurės atskiras etapas - 4 vieta

Didžiosios žaidynės – sidabro medalis

2021

Didžiosios žaidynės – 10 vieta

Didžiosios žaidynės – 10 vieta

2022

Didžiosios žaidynės – aukso medalis

Didžiosios žaidynės – 17 vieta

 

*Pastaba: didžiosios žaidynės: Olimpinės žaidynės, Pasaulio ar Europos čempionatai

 

2. Mitas. Norint gauti visų maistingųjų medžiagų vien mitybos neužtenka

Daugumą maistinių medžiagų galima gauti su maistu. Maisto papildas tik papildo maisto racioną, tačiau nėra maisto pakaitalas. Jis gali papildyti maisto medžiagų trūkumą, pvz. : geležies, jei yra aiškiai nustatytas trūkumas, tačiau negali užtikrinti viso maistingųjų medžiagų poreikio, pakeisti prasto miego, treniruočių režimo ar ligos/ traumų sukeltų pasekmių.

Tik nedidelis kiekis papildų turi pakankamai mokslinių įrodymų, kad yra tikrai efektyvūs, o jų nauda viršija riziką sveikatai. Bet koks papildų, mikroelementų ar elektrolitų perteklius yra arba pašalinamas nepanaudotas, arba gali sukelti su sveikata susijusių pasekmių pvz. perdozavimą. 

Naudingais laikomi: kofeinas, kreatinas, nitratai (maistinio azoto šaltinis) ir natrio bikarbonatas. Tačiau ir šie papildai turi pašalinių poveikių net ir vartojant neviršijant rekomenduojamų dozių. Pavyzdžiui, jie gali sukelti pykinimą (natrio bikarbonatas) ar labai stiprų širdies plakimą, drebulį (kofeinas). 

Todėl maistas yra gerokai saugesnė alternatyva, nei papildai. O sporto mityboje dažnai rekomenduojama laikytis  „pirmiausia maistas“  principo dėl mažiausios pašalinių reiškinių rizikos ir didžiausios galimos naudos. Renkantis papildus svarbus vertinti :

  • Ar yra realus poreikis/ medžiagų trūkumas?
  • Ar jie tikrai saugūs?
  • Ar įrodytas papildų efektyvumas?
  • Ar nėra iš maisto gaunamos alternatyvos? [1]

.................................

Mitybos pagrindą ir maksimalius rezultatus sporte lemia pagrindinės maistinės medžiagos: angliavandeniai ir baltymai. Riebalai taip pat reikalingi, ypač lytinių hormonų, tokių kaip testosteronas ar estrogenai, gamybai. Dažnai girdima, kad vartojant daug baltymų ar jų perteklių, skatinamas raumenų augimas. Tai mitas.  Kai sportininkai daugiausia dėmesio skiria padidinto baltymų kiekio mitybai, kyla rizika nebesuvartoti pakankamo  angliavandenio, kurie yra svarbiausias energijos šaltinis sportuojant, kiekio. Pagrindinis baltymų vaidmuo yra kūno ląstelių ir audinių, tokių kaip raumenys, augimas, taisymas ir palaikymas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad daugumai žmonių užtenka 15–25 g aukštos kokybės baltymų optimaliai raumenų baltymų sintezei po bet kokio pratimo ar treniruotės palaikyti, o bet koks suvartojamas baltymų perteklius yra  sunaudojamas energijai gauti. Kasdienės baltymų normos rekomendacijos nustatytos vienodai tiek ištvermę, tiek pasipriešinimą (rezistentiškumą) lavinantiems sportininkams, todėl didesnės baltymų normos nerekomenduojamos net ir tiems, kurių tikslas - raumenyno auginimas. Nes bet kokiu atveju baltymų perteklius pavirs energija, o ne taip trokštamais raumenimis. [2]

 

Šaltiniai:

1. British Nutrition Foundation

2. UEFA expert group statement on nutrition in elite football. Current evidence to inform practical recommendations and guide future research Collins J, Maughan RJ, Gleeson M, et al. Br J Sports Med 2021;55:416–442

3. Mitas. Papildų etiketėje nurodyta papildų sudėtis visada atitinka realią sudėtį

Papildų etiketės dažnai neatspindi to, kas iš tiesų dedama į maisto papildus. Ir nors kartais gali susidaryti įspūdis, kad netinkamas, nepilnas papildų sudėties ženklinimas, ar jų padirbinėjimas yra tik Lietuvos problema, tačiau su šia problema susiduria viso pasaulio šalys ir sportininkai.

Moksliniai tyrimai teigia, kad :

  • "Nėra veikliųjų medžiagų kokybės kontrolės ir atitikties etiketėms. Maisto papildai dažnai yra suklastoti ir užteršti arba juose nėra nurodytos veikliosios medžiagos. Deja, per pastaruosius kelerius metus į rinką pateko daug prastos kokybės produktų". [1]
  • "Iš 634 ištirtų mėginių [papildų] 94 (14,8 %) turėjo etiketėje nenurodytų anabolinių androgeninių steroidų ("teigiami dopingui papildai")".  Šie papildai buvo atrinkti iš 215 skirtingų tiekėjų 13-koje šalių. [2] 
  • "2007 m. buvo pranešta, kad maždaug 25 %  iš 58 papildų, įsigytų JAV parduotuvėse, buvo užteršti steroidais. <...> Istoriškai anaboliniai steroidai buvo medžiagos, dažniausiai randamos raumenų auginimui skirtuose papilduose, o stimuliatoriai ir anorektiniai preparatai dažniau randami atitinkamai tonizuojančiuose ir svorio mažinimo preparatuose. Tačiau pastaraisiais metais rinkoje atsiradanda ir naujų produktų, kuriuose yra įvairesnių draudžiamų  medžiagų. Draudžiami stimuliatoriai buvo aptikti vadinamuosiuose treniruotiniuose arba prieš-treniruotiniuose papilduose, o raumenų auginimui skirtuose preparatuose rasta draudžiamų selektyvių androgenų receptorių moduliatorių (SARMS), aromatazės inhibitorių, β2 agonistų, naujų anabolinių steroidų ir augimo hormoną atpalaiduojančių peptidų. Produktai, kurių sudėtyje randama yra draudžiamų diuretikų, stimuliatorių ir β2 agonistų, dažnai reklamuojami kaip svorio mažinimo ar riebalų deginimui skirti sporto papildai. O eritropoezę stimuliuojančiose medžiagose, t.y. ištvermę didinančiose medžiagose, rasta draudžiamo neorganinio kobalto ir nikelio. Tai tik patvirtina mintį, kad kartasi užteršimas nėra atsitiktinis, o veikiau tyčinis neveiksmingų produktų klastojimo rezultatas". [3]
  1. Kozhuharov VR, Ivanov K, Ivanova S. Dietary Supplements as Source of Unintentional Doping. Biomed Res Int. 2022 Apr 22;2022:8387271. doi: 10.1155/2022/8387271.
  2. Geyer H, Parr MK, Mareck U, Reinhart U, Schrader Y, Schänzer W. Analysis of non-hormonal nutritional supplements for anabolic-androgenic steroids - results of an international study. Int J Sports Med. 2004 Feb;25(2):124-9. doi: 10.1055/s-2004-819955. 
  3. UEFA expert group statement on nutrition in elite football. Current evidence to inform practical recommendations and guide future research Collins J, Maughan RJ, Gleeson M, et al. Br J Sports Med 2021;55:416–442.

4. Mitas. Visi papildai legaliai parduodami Lietuvoje (iš el. parduotuvių, fiziniuose prekybos taškuose) yra tikrinami dėl jų sudėties atitikimo su etiketėje nurodytomis medžiagomis

Į Lietuvą iš EU šalių įvežami maisto papildai yra tik notifikuojami t.y apie jį informuojama Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), tačiau jie dažniausiai  nėra tikrinami, ar aprašas atitinka realybę.  Daugiau apie tai: VMVT

Todėl kartais ir Lietuvoje pasitaiko atvejų, kuomet papildų sudėtis neatitinka aprašytosios. Iliustruojantis atvejis: 

"Laboratorija nustatė, kad užterštos amino rugštys „FitMax BCAA Stack II EAA“. Užterštas papildas įsigytas fizinėje parduotuvėje Lietuvoje. Ištyrus dar vieną šio papildo pakuotę iš kitos pardavimo vietos (el. parduotuvės), taip pat paaiškėjo, kad papildas yra užterštas. Nuo šio papildo jau nukentėjo lietuvė. <....> Jos organizme aptikta anabolinių steroidų oksimetolono (oxymetholone) ir mestanolono (mestanolone). Pati sportininkė užsakė tyrimą, kad labaratorija ištirtų vartojamus maisto papildus. Būtent „FitMax BCAA Stack II EAA“ ir buvo rasti steroidai" - ištrauka iš portalo lrytas.lt 2023 m.

 

5. Mitas. Papildai parduodami Lietuvoje yra visiškai saugūs sveikatai

Nors papildai, parduodami Lietuvoje teoriškai turėtų būti saugūs vartojimui, tačiau jų poveikis, priklausomai nuo organizmo savybių, gali būti labai įvairus. Net ir neviršijant rekomenduojamų dozių, ar nevartojant draudžiamų sporte papildų, galimos alerginės ar kitos pašalinės reakcijos. Dažnai skundžiamasi sutrikusiu virškinimu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimu ir panašiais reiškiniais. JAV kasmet registruojama apie 23000 vizitų skubios pagalbos skyriuose dėl su papildais susijusių pašalinių reakcijų. Dažniausiai šis poveikis siejamas su papildais skirtais svorio metimui ir energingumui didinti [1]. Lietuvoje dažniausios rimtos pašalinės reakcijos, tokios kaip gelta ir kepenų pažeidimas, anafilaksinės reakcijos yra stebimos vartojant žolinius preparatus. O papilduose, skirtuose reguliuoti kūno svorį, rasta ne tik pavojingos medžiagos sibutramino, bet ir amfetamino.

Besikeičiant situacijai psichoaktyvių medžiagų rinkoje, dalis narkotinių medžiagų savybių turinčių medžiagų parduodama kaip papildai skirti sportui:

  • 2023 metais uždraustas heksahidrokanabinolis (HHC), pardavinėtas kaip atpalaiduojanti, stresą mažinanti medžiaga.
  • 2020 metais draudžiamoms medžiagoms priskirtos medžiagos pardavinėti kaip papildai sportui 15 min.lt informacija .
  • 2019 metais Lietuvoje uždrausti sporto papildai su fenibutu , kadangi taipogi turėjo psichoaktyvioms medžiagoms priskiriamų savybių.

Į Lietuvos rinką patenka ir neaiškios kilmės papildų iš kitų šalių:

"ATSARGIAI: pavojingi, draudžiamomis medžiagomis užteršti papildai. 
Kolegos iš kitų šalių antidopingo agentūrų įspėja, kad Europoje yra platinami papildai sportui "Mesomorph", kuriuose randama etiketėje nepažymėtų draudžiamų stimuliatorių: oktodrino (kitaip dimetilheksilamino arba DMHA), heptaminolio ir oksilofrino.  
Visos šios medžiagos nėra skirtos žmonėms vartoti. Taip pat nėra pakankamai mokslinių tyrimų, kurie įrodytų šių medžiagų saugumą." Lietuvos antidopingo agentūros pranešimas spaudai.
 

1. www.frontiersin.org