2. Mitas. Norint gauti visų maistingųjų medžiagų vien mitybos neužtenka

Daugumą maistinių medžiagų galima gauti su maistu. Maisto papildas tik papildo maisto racioną, tačiau nėra maisto pakaitalas. Jis gali papildyti maisto medžiagų trūkumą, pvz. : geležies, jei yra aiškiai nustatytas trūkumas, tačiau negali užtikrinti viso maistingųjų medžiagų poreikio, pakeisti prasto miego, treniruočių režimo ar ligos/ traumų sukeltų pasekmių.

Tik nedidelis kiekis papildų turi pakankamai mokslinių įrodymų, kad yra tikrai efektyvūs, o jų nauda viršija riziką sveikatai. Bet koks papildų, mikroelementų ar elektrolitų perteklius yra arba pašalinamas nepanaudotas, arba gali sukelti su sveikata susijusių pasekmių pvz. perdozavimą. 

Naudingais laikomi: kofeinas, kreatinas, nitratai (maistinio azoto šaltinis) ir natrio bikarbonatas. Tačiau ir šie papildai turi pašalinių poveikių net ir vartojant neviršijant rekomenduojamų dozių. Pavyzdžiui, jie gali sukelti pykinimą (natrio bikarbonatas) ar labai stiprų širdies plakimą, drebulį (kofeinas). 

Todėl maistas yra gerokai saugesnė alternatyva, nei papildai. O sporto mityboje dažnai rekomenduojama laikytis  „pirmiausia maistas“  principo dėl mažiausios pašalinių reiškinių rizikos ir didžiausios galimos naudos. Renkantis papildus svarbus vertinti :

  • Ar yra realus poreikis/ medžiagų trūkumas?
  • Ar jie tikrai saugūs?
  • Ar įrodytas papildų efektyvumas?
  • Ar nėra iš maisto gaunamos alternatyvos? [1]

.................................

Mitybos pagrindą ir maksimalius rezultatus sporte lemia pagrindinės maistinės medžiagos: angliavandeniai ir baltymai. Riebalai taip pat reikalingi, ypač lytinių hormonų, tokių kaip testosteronas ar estrogenai, gamybai. Dažnai girdima, kad vartojant daug baltymų ar jų perteklių, skatinamas raumenų augimas. Tai mitas.  Kai sportininkai daugiausia dėmesio skiria padidinto baltymų kiekio mitybai, kyla rizika nebesuvartoti pakankamo  angliavandenio, kurie yra svarbiausias energijos šaltinis sportuojant, kiekio. Pagrindinis baltymų vaidmuo yra kūno ląstelių ir audinių, tokių kaip raumenys, augimas, taisymas ir palaikymas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad daugumai žmonių užtenka 15–25 g aukštos kokybės baltymų optimaliai raumenų baltymų sintezei po bet kokio pratimo ar treniruotės palaikyti, o bet koks suvartojamas baltymų perteklius yra  sunaudojamas energijai gauti. Kasdienės baltymų normos rekomendacijos nustatytos vienodai tiek ištvermę, tiek pasipriešinimą (rezistentiškumą) lavinantiems sportininkams, todėl didesnės baltymų normos nerekomenduojamos net ir tiems, kurių tikslas - raumenyno auginimas. Nes bet kokiu atveju baltymų perteklius pavirs energija, o ne taip trokštamais raumenimis. [2]

 

Šaltiniai:

1. British Nutrition Foundation

2. UEFA expert group statement on nutrition in elite football. Current evidence to inform practical recommendations and guide future research Collins J, Maughan RJ, Gleeson M, et al. Br J Sports Med 2021;55:416–442