Temos struktūra

  • Mąstyk smegenim, o ne raumenim

    Sutraukti viską Išskleisti viską

     

    Maisto papildai - tai produktai, kurių sudėtyje yra koncentruotų maistinių, ar kitų fiziologinį poveikį turinčių medžiagų. Tai tik priedas prie maisto, kuris maisto atstoti negali, todėl verčiau sportuok virtuvėje vartydamas žuvį, o ne parduotuvėje, rinkdamasis papildą.

     

    Lietuvos antidopingo agentūra kartu su Unesco vykdo projektą “Risks in dietary supplements. Public awareness raising and strengthening of capacity to avoid risks in Lithuania”. 

     Projekto tikslas – didinti informuotumą apie maisto papildų vartojimo riziką Lietuvoje ir ugdyti gebėjimus šios rizikos išvengti.

     Statistikos duomenimis, 66,5% Lietuvos gyventojų kasdien vartoja bent po vieną priedą, 13% juos vartoja energijai padidinti. Manoma, kad gana didelė dalis šių produktų gali būti užteršti.

     Lietuvoje maisto papildus reglamentuoja maisto teisės aktai. Nėra nacionalinių bandymų programų ar specialių maisto papildų ženklinimo, kad būtų sumažinta sportininkų rizika.

     Nors profesionalūs sportininkai gauna nemažai informacijos apie papildų riziką kartu su antidopingo mokymo programomis, sportininkai mėgėjai neturi daug žinių šioje srityje, yra labiau pažeidžiami dėl agresyvios papildų rinkodaros.

     

    Trumpa atmintinė sportuojančiam:

     

    1.       Atmink, jog nėra 100 % saugių papildų – net ir žinomiausių gamintojų papildų gamyboje gali įvykti žmogiška klaida, ir į sportininkams skirtus mišinius patekti likučių, pvz. nuo netinkamai nuvalytos gamybinės linijos ar rankų.

    2.       Gerai pasverk – ar efekto, kurio tikitės iš papildų, negali gauti subalansavęs mitybą, pakoregavęs fizinį krūvį, ar tiesiog gerai pailsėjęs? Maistas ir poilsis – stebuklingos piliulės, tik ne taip gražiai įpakuotos.

    3.       Skaityk mokslinius straipsnius ir kritiškai vertink pateikiamą informaciją. Kartais straipsniai yra skirti papildui parduoti ir pateikiami kaip užslėpta reklama.

    4.       Jei perki konkretų papildą – gerai išstudijuok visas sudedamąsias dalis po vieną. Peržiūrėk, ar jos nedraudžiamos sporte, ar neturi kito pavadinimo. Pavyzdžiui, “jūros razina” (rasin del mer) gali būti pavadintas efedrinas - draudžiamas stimuliatorius. O “snapučių aliejus” turėti kenksmingos medžiagos DMAA. Prieš įsigydamas papildus, patikrink internete, ar konkretus papildas neturi „užterštumo istorijos“, pvz.: įvesk papildo pavadinimą ir žodžius „doping“, „contaminated“ ar pan.

    5.       Atmink, kad kuo daugiau sudedamųjų medžiagų – tuo didesnė jų tarpusavio sąveikos rizika. Rinkis ne daugiau nei 3-4 sudėtines dalis turinčias medžiagas ir venk daug aktyviųjų medžiagų turinčių augalinių preparatų.

    6.       Netikėk užrašais „WADA recommends“ ar „Tinkama sportuojantiems“. Pasaulinė antidopingo agentūra papildų tikrinimu neužsiima. Papildų saugumą didina tinkama jų kontrolė, kurią vykdo išoriniai tikrintojai pvz.: KolnerList, InformedSport ir panašios organizacijos. Jie savo tinklapiuose skelbia informaciją apie patikrintas ir saugesnes (bet ne 100 % saugias) papildų serijas. Nepamiršk, kad net to paties papildo viena serija gali būti „švari“, o kita - „užteršta“.

    7.       Pirk porines papildų pakuotes ir išsaugok antrąją pakuotę nepraplėštą - tai gali praversti esant medžiagos užteršimui. Papildų tikrinimu prieš vartojimą nei laboratorijos, nei Lietuvos antidopingo agentūra neužsiima.

    8.       Neviršyk nurodytos dozuotės ir prieš vartodamas (-a), pasitark su gydytoju ar kitu medicinos specialistu. Medžiagų perteklius gali sukelti apsinuodijimus arba būti pašalintas be papildomo naudingo efekto (pinigai skirti papildams, pasišalins kartu su organizmo skysčiais). 

    9.       Prieš vartodamas (-a) dar ir dar kartą įvertink jo galimą naudą ir atsakyk sau į klausimą – ar papildas vertas rizikos?

    Gerai pailsėk, sveikai maitinkis ir sėkmingai siek sporto rezultatų!

     

    Sportininkams taikomas griežtos atsakomybės principas, nurodantis, kad patys sportininkai yra visiškai atsakingi už bet kokias draudžiamas medžiagas, kurias jie vartoja, bando vartoti arba jos yra randamos jų organizme, nepaisant to, kaip jos ten pateko ir ar buvo ketinimas sukčiauti. Tai viena svarbiausių Pasaulinio Antidopingo Kodekso taisyklių.  Todėl prieš vartodami papildus sportininkai turi įvertinti poreikį vartoti papildus, galimą riziką ir pasekmes karjerai, jei papildai būtų užteršti ar netinkami sportuojantiems. 

  • Žinok, galvok, vertink

  • Tiesa ir mitai

  • Maisto papildų grupės ABCD sistema

    • Knyga piktograma
      ABCD sistema Knyga

      ABCD klasifikavimo sistemoje sporto maisto produktai ir papildai skirstomi į keturias grupes pagal mokslo duomenis, įrodymus ir kitus praktinius aspektus, kuriais remiantis nustatoma, ar medžiaga yra saugi, leidžiama pagal antidopingo taisykles ir veiksminga gerinant sporto veiklos rezultatus.

      ABCD klasifikavimo sistema sukurta Australijos sporto instituto bendru sutarimu.

      ABCD klasifikavimo sistemoje daugiausia dėmesio skiriama sporto maisto produktams ir atskiroms sudedamosioms dalims, o ne konkretiems papildams ir prekiniams ženklams.

      A kategorija - gana saugūs ir naudingi papildai 

      B kategorija - gana saugūs ir naudingi papildai, tačiau reikalingi tolimesni moksliniai tyrimai

      C kategorija - moksliniai tyrimai rodo, kad papildai nėra labai naudingi ARBA nėra pakankamai mokslinių tyrimų, kurie kalbėtų apie naudą/saugumą

      D kategorija - papildai draudžiami pagal Pasaulinės antidopingo organizacijos (WADA) Kodeksą arba didelė rizika, kad bus užteršti.

      Nepaisant visko, jokie papildai nėra 100 proc. saugūs dėl jų galimo užterštumo draudžiamomimis medžiagomis ar padirbinėjimo.

      Daugiau apie kiekvieną papildą atskirai ir klasifikaciją: Australų papildų klasifikacija

  • Maisto papildai, turintys mokslinį pagrindą